evaldas-ir-Tomas.webp

Priešistorė: Pirmadienio popietę, po eilinės pamokos, pastebėjau, kad Tomas, vienas iš tyliausių mano mokinių, delsia išeiti iš klasės. Jo akys klaidžiojo po grindis, lyg ieškodamos žodžių. Nusprendžiau prieiti.

Aš: “Tomai, atrodo, kažkas slegia tavo mintis. Gal norėtum pasikalbėti?”

Tomas (nedrąsiai): “Mokytojau Evaldai… kaip jūs… na, kaip jūs supratote, koks turi būti vyras?”

Aš (šyptelėjęs): “Oi, Tomai, jei žinočiau tikslų atsakymą, parašyčiau knygą ir tapčiau milijonieriumi. Bet kodėl klausi?”

Tomas: “Na… aš niekada nepažinojau savo tėčio. Mama… ji retai kalba apie tai. Jaučiuosi… pasimetęs.”

Aš: “Suprantu. Žinai, kai buvau tavo amžiaus, irgi jaučiausi pasimetęs. Gal ne dėl tų pačių priežasčių, bet tas jausmas… jis pažįstamas.”

Tomas (susidomėjęs): “Tikrai? Bet jūs atrodote toks užtikrintas…”

Aš (juokdamasis): “Užtikrintas? Tomai, jei tik žinotum, kiek kartų per dieną abejoju savimi! Bet gal tai ir yra dalis to, ką reiškia būti vyru – pripažinti savo abejones.”

Tomas: “Bet kaip tada tapti stipriu? Visi sako, kad vyrai turi būti stiprūs.”

Aš: “Žinai, perskaičiau vieną įdomią knygą – ‘The Way of the Superior Man’ David Deida. Jis kalba apie stiprybę, bet ne tą, kurią dažniausiai įsivaizduojame. Tai vidinė stiprybė.”

Tomas (suglumęs): “Vidinė stiprybė?”

Aš: “Taip. Tai gebėjimas priimti save tokį, koks esi, su visomis stiprybėmis ir silpnybėmis. Pavyzdžiui, aš turiu viršsvorio, bet tai manęs nesustabdo nuo bandymų gyventi sveikai.”

Tomas: “Bet ar tai nereiškia, kad jūs silpnas, jei negalite to kontroliuoti?”

Aš: “Geras klausimas! Bet pagalvok – ar ne stiprybė yra keltis kiekvieną dieną ir bandyti iš naujo, net kai sunku? Štai čia ir slypi ta vidinė jėga.”

Tomas (mąsliai): “Niekada apie tai taip negalvojau…”

Aš: “Žinai, kartais jaučiuosi kaip karys, pasiruošęs kovoti už savo įsitikinimus. Bet realybėje… na, kartais jaučiuosi kaip Don Kichotas, kovojantis su vėjo malūnais.”

Tomas (nusijuokia): “Kas tas Don Kichotas?”

Aš: “Oi, tai personažas iš klasikinės literatūros. Jis kovojo su įsivaizduojamais priešais. Kartais gyvenime taip būna – kovojame su problemomis, kurios egzistuoja tik mūsų galvose.”

Tomas: “Bet kaip tada žinoti, su kuo iš tikrųjų reikia kovoti?”