Sekmadienio sindromas - į apkasus be ginklų

Jei dabar, sekmadienio vakarą, pamatytumėte mokytojo veidą, pamatytumėte ten visą pasaulio sielvartą.
Tai vadinama „Sunday Scaries“.
Jie žino, kas laukia.
Jie žino, kad rytoj 30 „pailsėjusių“ (t.y. išprotėjusių nuo cukraus ir ekranų) vaikų sugrįš į klases. Ir jie visi turės nuomonę.

Mokytojai nenori rytojaus labiau nei mokiniai.
Nes mokiniai bent jau galės miegoti per pamokas. Mokytojas turės vaidinti, kad jam įdomu.
Mano vidinis Bambantis sako: „Už tokią algą aš net iš lovos nelipčiau“.
Bet jie lipa.

Mielieji pedagogai, kolegos. Aš, Diedulis, siunčiu jums SDT dozę ramybės.
Rytoj jums nereikia išgelbėti pasaulio. Jums nereikia būti „Mirusių poetų draugijos“ herojais.
Jums reikia tiesiog išgyventi pirmadienį.
Pasiimkit termosą. Kvėpuokit. Ir prisiminkit – iki vasaros liko tik... ai, geriau neskaičiuokim.

(Diedulio palinkėjimas) Tegul jūsų kantrybė būtų kietesnė už valgyklos kotletus. Laikykitės.