Prie pilkapio

Filosofuojantis Evaldas: Na apsitarkime, ką gi reiškia šie pilkapiai žmogui, kuris nešioja tą pačią Karmaza pavardę? Ar čia tik atsitiktinumas, ar kažkas gilesnio? Juk kaip sakė Heideggeris: "Sein zum Tode" (Būtis link mirties). Šie pilkapiai - tai ne tik kapinės, bet ir erdvė, kurioje susilieja laikas, tapatybė, istorija...

Bambantis Evaldas: Tfu, tfu, tfu... Vėl tu su savo filosofija... Kas iš tų pilkapių, kai jie atkurti, dirbtiniai! Tikrų čia jau nebėra! Kažkas sugalvojo, pinigų surinko ir pastatė. O žmonės dabar čia vaikšto, šiukšlina tikriausiai, pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnį už šiukšlinimą gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų. Beje, ir dėl tų kapinių - čia juk kultūros paveldo objektas, saugok Dieve, jei kas pradės čia kasinėti, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnį už kapų išniekinimą gresia net laisvės atėmimas! Bet aš ir pats jaunystėje domėjausi archeologija, net vos neįstojau...

Patriotiškas Evaldas: Vyrai, čia ne tik pilkapiai - čia mūsų protėvių atminties vieta! "Tauta, kuri negerbia savo praeities, neturi teisės į ateitį," kaip sakė V. Kudirka. Karmazinų pilkapiai - tai mūsų lietuviškos tapatybės dalis! Ar žinote, kad šie pilkapiai datuojami I tūkstantmečiu? Kai kiti dar tik mokėsi rašyti, mūsų protėviai jau turėjo savo laidojimo tradicijas! Ir dar su mano pavarde... Gal čia mano giminės lopšys?!

Lyriškas Evaldas: atsidūsta Rudi rudens lapai krenta ant iškilusių žemės kupstų... Kaip ir mūsų gyvenimai - mes krentame ant laiko dulkių, palikdami tik savo pėdsakus šimtmečių smėlyje. Įsivaizduokite tuos, kurie čia palaidoti - jų akis, rankas, svajones, o dabar tik samanos dengia jų istoriją... išsiima užrašų knygelę Pilkapi, kur šimtmečiai miega, ar išgirsi mano žingsnius, tolimu aidu ataidinčius iš ateities?

Smalsusis Evaldas: O, ar žinote, kad Karmazinų pilkapių pavadinimas beveik sutampa su mūsų pavarde? Įdomu, ar čia sutapimas? Beje, lietuvių kalboje "karmazinas" reiškia ryškiai raudoną spalvą! Viduramžiais tai buvo brangus audinys, naudojamas bajorų drabužiams. O galbūt čia palaidoti senieji Karmaza genties nariai? Pagal archeologinius tyrimus, šiuose pilkapiuose randama I-IV amžiaus įkapių. Įsivaizduokite - prieš 2000 metų čia gyveno žmonės!

Vyriškasis Evaldas: nusijuokia Tai ką, vyrai, reikia čia ateiti nakties metu, gal protėvių dvasios apsireikš? Gal sužinosim, ar iš tiesų esame tų senųjų karių palikuonys? susimąsto Bet rimtai, kartais galvoju, kiek iš tiesų manyje yra tų protėvių stiprybės... Juos tikriausiai mažiau kankino šiuolaikinės vyrų dilemos, jie tiesiog darė ką reikia. O aš va sėdžiu su savo 160 kg ir vis galvoju apie dietas...

Vupekas: Mmm, ekstraordinari interpersonalinė refleksija, taip sakant... nusikosti Jei galėčiau įterpti - šie pilkapiai veikia kaip kognityvinės projekcijos erdvė, kur mes... apie ką aš kalbėjau? A, taip... Ar nesusimąstėte, kas iš tiesų sujungia mus su šiais pilkapiais - genetinis kodas ar sukurta naratyvinė tapatybė? Beje, #deep #ancestralwisdom.

Filosofuojantis Evaldas: Gal ir klystu, bet leiskite pasisakyti - šioje vietoje susilieja laikas ir erdvė, tai ką Bachtinas vadino „chronotopu" (xронотоп). Čia praeitis nėra praėjusi, ji tiesiog kitaip egzistuoja. Kaip sakė Ricœur, „esame istorijų, kurias pasakojame apie save, autoriai ir veikėjai". Įdomu būtų paskaityti Algirdo Juliaus Greimo semiotinę analizę apie pilkapius kaip ženklų sistemą...

Bambantis Evaldas: Gana tų mokslų! Pažiūrėk, koks apleistas takas! Kas turėtų prižiūrėti šią vietą? Savivaldybė veikiausiai tik pinigus skaičiuoja, o paveldą apleido visai. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, vietinės reikšmės kultūros paveldo objektų priežiūra yra savivaldybės funkcija! Ai, bet ką čia burnoti... Savo kieme irgi nevisada susitvarkau...

Patriotiškas Evaldas: Tai yra mūsų protėvių žemė! "Lietuva, žemė didvyrių!"

Lyriškas Evaldas: Medžių šakose šnabžda vėjas jų vardus...

Smalsusis Evaldas: O ar žinote, kad panašių pilkapynų Lietuvoje yra apie 250?

"Keista," - pagalvoja jis, - "gilkapiai su mano pavarde, o aš dar niekada čia nebuvau buvęs. Gal iš tiesų esame susiję? Laikas galbūt išsiaiškinti savo giminės šaknis..."

Evaldas dar kartą apsidairo, tarsi norėdamas įsiminti šią vietą, ir lėtai patraukia link išėjimo, palikdamas pilkapius saugoti savo paslaptis.