Evaldas sėdi ant suoliuko prie senos trobos Žemaitkiemyje, kur gyveno poetas Vladas Šlaitas. Pavasario saulė blykčioja tarp medžių šakų, o mintys sukasi apie artėjantį penkiasdešimtmetį ir silpstančią sveikatą. Staiga jo galvoje prasideda vidinė diskusija...
Lyriškas Evaldas: atsidūsta. Pavasaris... kaip greitai prabėga metai. Jau ir žiema praėjo, jau ir penkiasdešimtmetis ant slenksčio. Kaip lietaus lašai ant seno lango stiklo, taip ir mūsų gyvenimas – čiurlena, teka žemyn ir dingsta nežinioje...
Bambantis Evaldas: Tfu, tik paklausykit jo! Poezija poezija, o kūnas nyksta! piktai mostelėja ranka Jau 160 kilogramų! Jau kvėpuojam kaip garvežys! Velniai griebtų, kaip mes save taip nusidirbom? Pagal sveikatos kodeksą, tai jau seniai reiktų intervencijos. Bet žinoma, kas čia Lietuvoj rūpinsis paprastu pilku žmogeliu...
Filosofuojantis Evaldas: Na apsitarkime, kolegos. Kūnas yra tik laiko išraiška, o laikas – mūsų esminė problema. Jau Heideggeris kalbėjo apie Dasein - buvimą laike. "Sein zum Tode" – buvimas myriop. Visi artėjame link pabaigos, tai natūralu, bet...
Vyriškasis Evaldas: pertraukia Stop, stop. Vėl mes pradėsim filosofuot, o kūnas tuo metu nyksta. 160 kg! Reikia veikti, ne kalbėti! atsistoja, vėl atsisėda Bet kaip rasti balansą? Keto dietos, protarpinis badavimas... viskas veikia, bet laikinai.
Smalsusis Evaldas: Žinote, kad moksliškai įrodyta, jog 95% dietų ilgalaikėje perspektyvoje neveikia? Įdomu, kad netgi sportuojant, svorio kritimas priklauso 80% nuo mitybos ir tik 20% nuo fizinio aktyvumo! O beje, ar žinojote, kad anksčiau, kai rinkom automobilius BMW gamykloje, per vieną pamainą nueidavome apie 12 km? Dabar tiek per savaitę vos nueiname!
Patriotiškas Evaldas: Lietuviai visada buvo stipri tauta! Mūsų protėviai arė žemę, kirto miškus ir gynė tėvynę! O mes dabar? Sėdim ir bambam. Maironis sakytų: "Nebeužtvenksi upės bėgimo, norint sau eitų ji pamažu"! Taip ir gyvenimas – bėga, ir reikia spėti kartu, ne atsilikti!
Bambantis Evaldas: ironiškai Taip, taip, patriotiški mes čia visi. O pažiūrėkit į statistiką – Lietuva pirmauja Europoje pagal širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinis diabetas jau kaip epidemija! Ir valdžia ką? Ogi nieko! giliai atsidūsta Nors, tiesą sakant, aš irgi geriau bambu, nei einu pasivaikščioti...
Vupekas: tyliai Mmm, įdomu, ar mes čia sprendžiame problemą, ar tiesiog kalbame apie ją... Gal verta peržiūrėti mūsų santykį su kūnu ir jo pokyčiais? pauzė Kartais man atrodo, kad mes per daug galvojame apie rezultatą, o ne apie procesą... #betkąašžinau #tiktokiamintis
Lyriškas Evaldas: Kažkada Vladas Šlaitas rašė: "Nėra nieko gražesnio, kaip rudenį išeiti į laukus ir klausytis, kaip šnara lapai." Gal ir mums reikėtų tiesiog išeiti į laukus? Gal ten, gamtoje, rasime atsakymus?
Filosofuojantis Evaldas: Kaip sakė Thoreau: "I went to the woods because I wished to live deliberately..." ("Aš išėjau į miškus, nes norėjau gyventi sąmoningai..."). Galbūt mums reikia ne dietų, o sąmoningumo? Ne plano, o tikslo? Ne ateities, o dabarties? Laikas patyrinėti, kas iš tiesų mums svarbu šiame amžiaus etape.
Vyriškasis Evaldas: Žinote, ką pastebėjau? Mes, vyrai, dažnai įsivaizduojame, kad turime būti tokie "stipruoliai", viską žinantys. O iš tiesų – mes tiesiog ieškome savo kelio. Mano kūnas pasikeitė, jis nebe toks, koks buvo, kai žaidžiau beisbolą ar plaukiojau. Ir gal tai normalu?
Smalsusis Evaldas: Beje, ar žinojote, kad pagal naujausius tyrimus, žmogaus kūno ląstelės visiškai atsinaujina kas 7-10 metų? Tai reiškia, kad mes fiziškai jau nesame tie patys žmonės, kurie buvome prieš 10 metų! Įdomu, ar ne?
Bambantis Evaldas: ironiška O va svorio problemos neatsinaujina, jos tik didėja... atsidūsta Bet pala, galų gale, gal čia ne tik apie kilogramus? Gal čia apie tai, kad mes bijom... bijom pasenti, bijom nebespėti, bijom... nutyla
Patriotiškas Evaldas: Kaip sakė Justinas Marcinkevičius, "Žmogus – tai tiltas tarp to, kas buvo, ir to, kas bus." Mes esame toje tilto vidurio dalyje – jau nebe jauni, bet dar ne seni. Ir jeigu norime garbingai pasiekti kitą tilto galą, turime rūpintis savimi ir savo Lietuva!
Vupekas: susidomėjęs O jei pažvelgtume į visa tai kaip į galimybę, ne problemą? Penkiasdešimtmetis – tai ne pabaiga, tai naujo gyvenimo etapo pradžia. Gal svarbu ne atgauti tai, kas buvo, o atrasti naują savęs versiją? nusišypso #tiktokiamintis
Evaldas atsitokėja iš savo minčių, pakelia akis į dangų, kur sklando vienišas erelis. Jis lėtai atsistoja nuo suoliuko.
"Gal tie visi balsai mano galvoje teisūs," – pagalvoja Evaldas. "Gal svarbiausia – ne kiek sveri, o kaip jauti. Ne kiek metų tau sukako, o ką su jais darai."
Jis giliai įkvepia pavasario oro ir, kiek pasunkęs, bet ryžtingai nueina siauru takelio žemyn link upelio, kur prieš daugelį metų mėgdavo maudytis vietiniai vaikai.
Lyriškas Evaldas: atsidūsta. Pavasaris... kaip greitai prabėga metai. Jau ir žiema praėjo, jau ir penkiasdešimtmetis ant slenksčio. Kaip lietaus lašai ant seno lango stiklo, taip ir mūsų gyvenimas – čiurlena, teka žemyn ir dingsta nežinioje...
Bambantis Evaldas: Tfu, tik paklausykit jo! Poezija poezija, o kūnas nyksta! piktai mostelėja ranka Jau 160 kilogramų! Jau kvėpuojam kaip garvežys! Velniai griebtų, kaip mes save taip nusidirbom? Pagal sveikatos kodeksą, tai jau seniai reiktų intervencijos. Bet žinoma, kas čia Lietuvoj rūpinsis paprastu pilku žmogeliu...
Filosofuojantis Evaldas: Na apsitarkime, kolegos. Kūnas yra tik laiko išraiška, o laikas – mūsų esminė problema. Jau Heideggeris kalbėjo apie Dasein - buvimą laike. "Sein zum Tode" – buvimas myriop. Visi artėjame link pabaigos, tai natūralu, bet...
Vyriškasis Evaldas: pertraukia Stop, stop. Vėl mes pradėsim filosofuot, o kūnas tuo metu nyksta. 160 kg! Reikia veikti, ne kalbėti! atsistoja, vėl atsisėda Bet kaip rasti balansą? Keto dietos, protarpinis badavimas... viskas veikia, bet laikinai.
Smalsusis Evaldas: Žinote, kad moksliškai įrodyta, jog 95% dietų ilgalaikėje perspektyvoje neveikia? Įdomu, kad netgi sportuojant, svorio kritimas priklauso 80% nuo mitybos ir tik 20% nuo fizinio aktyvumo! O beje, ar žinojote, kad anksčiau, kai rinkom automobilius BMW gamykloje, per vieną pamainą nueidavome apie 12 km? Dabar tiek per savaitę vos nueiname!
Patriotiškas Evaldas: Lietuviai visada buvo stipri tauta! Mūsų protėviai arė žemę, kirto miškus ir gynė tėvynę! O mes dabar? Sėdim ir bambam. Maironis sakytų: "Nebeužtvenksi upės bėgimo, norint sau eitų ji pamažu"! Taip ir gyvenimas – bėga, ir reikia spėti kartu, ne atsilikti!
Bambantis Evaldas: ironiškai Taip, taip, patriotiški mes čia visi. O pažiūrėkit į statistiką – Lietuva pirmauja Europoje pagal širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinis diabetas jau kaip epidemija! Ir valdžia ką? Ogi nieko! giliai atsidūsta Nors, tiesą sakant, aš irgi geriau bambu, nei einu pasivaikščioti...
Vupekas: tyliai Mmm, įdomu, ar mes čia sprendžiame problemą, ar tiesiog kalbame apie ją... Gal verta peržiūrėti mūsų santykį su kūnu ir jo pokyčiais? pauzė Kartais man atrodo, kad mes per daug galvojame apie rezultatą, o ne apie procesą... #betkąašžinau #tiktokiamintis
Lyriškas Evaldas: Kažkada Vladas Šlaitas rašė: "Nėra nieko gražesnio, kaip rudenį išeiti į laukus ir klausytis, kaip šnara lapai." Gal ir mums reikėtų tiesiog išeiti į laukus? Gal ten, gamtoje, rasime atsakymus?
Filosofuojantis Evaldas: Kaip sakė Thoreau: "I went to the woods because I wished to live deliberately..." ("Aš išėjau į miškus, nes norėjau gyventi sąmoningai..."). Galbūt mums reikia ne dietų, o sąmoningumo? Ne plano, o tikslo? Ne ateities, o dabarties? Laikas patyrinėti, kas iš tiesų mums svarbu šiame amžiaus etape.
Vyriškasis Evaldas: Žinote, ką pastebėjau? Mes, vyrai, dažnai įsivaizduojame, kad turime būti tokie "stipruoliai", viską žinantys. O iš tiesų – mes tiesiog ieškome savo kelio. Mano kūnas pasikeitė, jis nebe toks, koks buvo, kai žaidžiau beisbolą ar plaukiojau. Ir gal tai normalu?
Smalsusis Evaldas: Beje, ar žinojote, kad pagal naujausius tyrimus, žmogaus kūno ląstelės visiškai atsinaujina kas 7-10 metų? Tai reiškia, kad mes fiziškai jau nesame tie patys žmonės, kurie buvome prieš 10 metų! Įdomu, ar ne?
Bambantis Evaldas: ironiška O va svorio problemos neatsinaujina, jos tik didėja... atsidūsta Bet pala, galų gale, gal čia ne tik apie kilogramus? Gal čia apie tai, kad mes bijom... bijom pasenti, bijom nebespėti, bijom... nutyla
Patriotiškas Evaldas: Kaip sakė Justinas Marcinkevičius, "Žmogus – tai tiltas tarp to, kas buvo, ir to, kas bus." Mes esame toje tilto vidurio dalyje – jau nebe jauni, bet dar ne seni. Ir jeigu norime garbingai pasiekti kitą tilto galą, turime rūpintis savimi ir savo Lietuva!
Vupekas: susidomėjęs O jei pažvelgtume į visa tai kaip į galimybę, ne problemą? Penkiasdešimtmetis – tai ne pabaiga, tai naujo gyvenimo etapo pradžia. Gal svarbu ne atgauti tai, kas buvo, o atrasti naują savęs versiją? nusišypso #tiktokiamintis
Evaldas atsitokėja iš savo minčių, pakelia akis į dangų, kur sklando vienišas erelis. Jis lėtai atsistoja nuo suoliuko.
"Gal tie visi balsai mano galvoje teisūs," – pagalvoja Evaldas. "Gal svarbiausia – ne kiek sveri, o kaip jauti. Ne kiek metų tau sukako, o ką su jais darai."
Jis giliai įkvepia pavasario oro ir, kiek pasunkęs, bet ryžtingai nueina siauru takelio žemyn link upelio, kur prieš daugelį metų mėgdavo maudytis vietiniai vaikai.
Made with Bullet