Pasirodo, pirmoji Gegužinės bažnyčia buvo pastatyta dar XV amžiuje, 1494–1500 m., kunigaikščių Astikų pastangomis, gavus Vilniaus vyskupo Adalberto Taboro leidimą. Tai buvo pirmasis šventovės ženklas šioje vietovėje, tuomet dar apsuptoje pagoniškų papročių. Netrukus po to čia įsikūrė pirmieji kunigai, tarp jų – Augustinas de Verchovia.
Laikui bėgant, Gegužinė ne kartą susidūrė su iššūkiais – bažnyčia buvo sudeginta per Rusijos invaziją 1655 m., tačiau kunigai nesudėjo rankų – statė laikinas „šopas“, kad tikintieji neprarastų vilties. Kiekvienas laikmetis paliko savo pėdsaką: antroji, trečioji, ketvirtoji bažnyčia – visos jos statytos, perstatytos, nugriautos.
Įspūdingas faktas – dabartinė, penktoji bažnyčia pradėta statyti 1909 m., o pašventinta 1932 m., padedant kunigams Romualdui Glodeniui, Povilui Kolui, Juozapui Bučiui ir Stanislovui Pupaleigiui. Ji tapo tvirtu tikėjimo simboliu, kuriame net ir altorius buvo meniškai išpuoštas kunigo Nikodemo pastangomis.
Pasivaikščiojimas po Gegužinę man priminė, kad bažnyčia nėra vien tik sienos – tai žmonių atsidavimas, bendruomenės tikėjimas, istorijos sluoksniai, bylojantys apie ištikimybę savo kraštui.
Jeigu kada keliausite pro šalį – stabtelėkite. Perskaitykite stendus. Pajauskite tą ypatingą laikmečių dvasią. Aš išvažiavau iš Gegužinės su giliais jausmais – tarsi būčiau susitikęs su Lietuvos istorijos siela.
Made with Bullet