Geografinis Lietuvos vidurys

notion image
Vakare sustojęs Kėdainių rajone, Ruoščių kaime, jaučiuosi tarsi apglėbęs pačią Lietuvos širdį – geografinį jos vidurį. Plati ramybė, švelniai krintančios vakaro saulės šviesos ir aplink akmenų kompozicija – lyg senųjų laikų magiškas ratas, primenantis lietuvišką Stonehenge, „Meilės ir taikos gėlę“, kur dvylika didelių akmenų supa vieną, centrą žymintį riedulį.
Ši vieta – Lietuvos geografinis centras, o jos koordinatės įamžintos granito lygmenyje: 55°19’ š. pl. ir 23°54’ r. ilg.. Akmenų kompozicija, sukurta pagal architekto Vytauto Kundroto projektą, simbolizuoja ne tik centrą, bet ir Lietuvos regionų vienybę – Žemaitiją ir Aukštaitiją, įprasminant tautinį bendrumą.

Ąžuolai, gilės ir rudens spalvos

Šalia auga ąžuolai – gyvybės ir stiprybės simbolis, po jų vainikais jau krinta gilės, o žemė pasipuošia lietuviška rudens mozaika. Tų gilių likimas – nauji Lietuvos ąžuolai, ateities kartų stiprybė; kartais gilės net renkami ir sodinami kitose vietose pagal visos šalies projektą. Vakarinė saulė paskleidžia aukso šviesą, raudonus atspindžius ant akmenų ir ąžuolų kamienų, sustabdydama akimirką.
Stovint centre, apima stiprus erdvės jausmas – tarsi visos Lietuvos kraštovaizdis pulsuoja aplink, o akmenys ir medžiai byloja apie laiko tėkmę ir praeities žmones, kurie kūrė šią vietą. Širdyje įsirašo saulės šiluma, gili rudens tyla ir jausmas, kad šis gamtos kampelis – ne tik geografinis, bet ir vidinis šalies centras.
Toks vakaras Lietuvos viduryje – pilnas gilios ramybės, natūralios gamtos grožio ir šventiško artumo jausmo. Taip aš atšvenčiau savo vardadienį. Buru Guru vardą.