Čia - Antatilčių piliakalnis. Penktadienį aplankiau tokį gražų piliakalnį! 🤩 Antatilčių piliakalnis – toks įspūdingas, su vaizdu į upę. Berods Siesartis jį apjuosia, bet gal ir klystu 🤔. Užkopti verta – atsiveria nuostabūs vaizdai! 🏞️ Lipant į viršų net kvapą užėmė nuo grožio. Tikrai verta aplankyti, jei ieškote, kur praleisti dieną gamtoje. Pasiimkite pledą, kavos ☕️ ir mėgaukitės! Oras buvo puikus – saulė švietė ☀️, paukščiai čiulbėjo 🐦. Rekomenduoju visiems! #piliakalnis #gamta #Siesartis #Antatilčiai
O čia - Vėjuotas oras šiandien, puikiai tinka pasivaikščiojimui. Tolumoje matau kažką panašaus į pūkuotus debesėlius, besiganančius pievoje. Priėjus arčiau, suprantu – tai ilgiakailės karvės! Jų kailis atrodo toks šiltas ir minkštas, norisi paliesti. Įdomu, ar jos nebijo šalčio? Tokių gražuolių dar nebuvau mačiusi. Tikrai neįprastas vaizdas šiam kraštovaizdžiui. Išsiaiškinu.
Pasirodo, tai – Škotijos Hailendų (Highland) veislės galvijai! Jie kilę iš Škotijos aukštumų ir yra puikiai prisitaikę prie šalto klimato. Jų išskirtinis bruožas – ilgas, tankus ir šiltas kailis, kuris apsaugo juos nuo šalčio ir lietaus. Šie galvijai yra ramaus būdo, labai tvirti ir atsparūs.
Hailenderiai yra seniausios registruotos galvijų veislės pasaulyje atstovai. Jie gali gyventi lauke ištisus metus, net ir žiemą! Jų mėsa laikoma ypač vertinga – ji liesa, maistinga ir ekologiška, nes šie galvijai dažniausiai auginami natūraliose ganyklose.
Įdomu tai, kad hailenderiai turi dvigubą kailį – viršutinis sluoksnis yra ilgas ir aliejingas, kuris nukreipia lietų ir sniegą, o apatinis – minkštas ir tankus pūkas, kuris išlaiko šilumą. Nenuostabu, kad jie taip gerai jaučiasi mūsų klimato sąlygomis! 🐮
Na, o čia – Berzgainių piliakalnis. Sužavėjo jo didingumas ir įspūdinga forma. Piliakalnis stūkso ant aukštos kalvos, iš kurios atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į apylinkes. Jo šlaitai statūs ir įspūdingi – pietinis šlaitas siekia net 20 metrų aukštį! Aikštelė viršuje ovali, gana erdvi, maždaug 40 metrų ilgio.
Archeologai mano, kad šis piliakalnis buvo įrengtas I tūkstantmetyje ir naudotas iki II tūkstantmečio pradžios. Čia rasta įvairių archeologinių radinių – lipdytos keramikos šukių, gyvulių kaulų, kurie liudija apie čia kadaise virusį gyvenimą.
Piliakalnio papėdėje kadaise buvo įsikūrusi gyvenvietė, o aplinkui – gynybiniai įtvirtinimai. Dabar šią vietą supa vešlūs miškai, o pavasarį šlaitai nusidažo įvairiaspalviais žiedais. Berzgainių piliakalnis – puikus pavyzdys, kaip mūsų protėviai mokėjo išnaudoti gamtos teikiamus privalumus gynybai ir gyvenamajai vietai įrengti. 🏰