Salamiestis – mažas miestelis, bet kiekvienas jo kampelis alsuoja istorija ir jaukumu. Ar galėjau tiesiog pravažiuoti pro šalį, kai pro automobilio langą išvydau tą nuostabią, medinę bažnyčią? Tikrai ne!
Sustojau, išlipau, ir, rodos, laikas čia sustojo kartu su manimi. O dar ta klėtis šalia – lyg iš senos lietuviškos pasakos. Viskas dvelkia ramybe, autentiškumu ir praeities dvasia. Net mano vidinė asmenybė čia rado savo suoliuką, ant kurio norisi prisėsti ir pasvajoti. Ar dažnai taip nutinka, kad paprastas miestelio kampelis tampa mažu atradimu?
Šalia bažnyčios stovi sena klėtis – tikras autentiškumo ženklas. Tokios klėtys kadaise buvo neatsiejama parapijos gyvenimo dalis. Šiandien ji tarsi tylus liudininkas, saugantis Salamiesčio istorijas ir paslaptis. Visa aplinka – nuo tvoros iki kapinaičių – kviečia neskubėti, pasivaikščioti ir pajusti praeitį.
Netoliese - Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčia – tikras architektūros ir istorijos perlas. Ji stovi Biržų gatvėje, pažymėta 4 numeriu, ir yra vienintelė tokia reformatų šventovė visame Kupiškio rajone1. Įdomu, kad ši parapija minima jau nuo 1583 metų – ar įsivaizduojate, kiek čia žmonių meldėsi, kiek kartų keitėsi laikai, o bažnyčia vis išliko?
Bažnyčia iš pradžių buvo pastatyta 1652 m., tačiau dabartinis pastatas iškilo 1830-aisiais. Tai medinė, liaudies architektūros šventovė, pastatyta ant mūrinių pamatų. Jos stačiakampį planą puošia keturių kolonų klasicistinis portikas, kuris dabar yra uždaras prieangis – toks derinys retas net Lietuvos kaimuose!14 Viduje – viskas iš medžio: kukli, sena sakykla, kunigų suolai. Visa aplinka spinduliuoja paprastumu ir šiluma.
Salamiesčio parapija priklausė garsiesiems Radviloms, kurie čia įkūrė reformatų maldos namus. Nors parapija buvo mažiausia iš Biržų krašto reformatų bendruomenių, ji išgyveno net kontrreformacijos laikotarpį, kai buvo plėšiama, o pamokslininkai mušami. Net per Pirmąjį pasaulinį karą, kai sudegė klebonija ir ūkio pastatai, pati bažnyčia išliko nepaliesta
Na ir dar daugiau vaizdų:
Made with Bullet