Seimo pastatas

Architektūra ir istorija

• Projektavimas ir statyba: Pirmieji Seimo rūmai pradėti statyti 1976 m. buvusio „Žalgirio“ jaunimo stadiono vietoje. Projektą kūrė žymūs Lietuvos architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Statybos baigtos 1980 m., o rūmai buvo skirti tuometinei Lietuvos SSR Aukščiausiajai Tarybai14.

• Kompleksas: Rūmus sudaro keli pastatai:
• I rūmai – pagrindinis pastatas, kuriame 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas.
• II rūmai – pastatyti 1978 m., rekonstruoti ir pritaikyti naujai Seimo posėdžių salei 2007 m.
• III rūmai – buvę Profesinių sąjungų tarybos rūmai, prijungti prie komplekso XX a. pabaigoje.
• IV rūmai – buvęs leidyklos „Valstybės žinios“ pastatas, prijungtas 2017 m.149.

Interjeras ir meniniai akcentai

• Interjere dominuoja modernizmo stilius su subtiliais sprendimais. Ypatingai išsiskiria dailininko Kazio Morkūno vitražas „Šventė“, esantis Kovo 11-osios Akto salėje79.

• Naujoji posėdžių salė yra viena moderniausių Europoje, pritaikyta šiuolaikinėms technologijoms ir lankytojų poreikiams9.

Istorinė reikšmė

• Šie rūmai tapo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo simboliu. 1991 m. sausio 13 d., per sovietų agresiją, rūmus gynė tūkstančiai žmonių, o šį įvykį primena barikadų liekanos ir paminkliniai ženklai4.

• Rūmuose veikia lankytojų centras, kur visuomenė gali susipažinti su parlamento veikla ir istorija7.