„Diedulio dirbtuvės - gaminu ramybę ir instrumentus gyvenimui. Prisėsk ant suoliuko.“
Kai įprastas darbo ritmas tampa nepakeliamas, svarbu atskirti paprastą nuovargį nuo gilesnio perdegimo ir taikyti tinkamus atkūrimo metodus. Šiame tekste aptariame vizualinius ir fizinius ritualus, kurie padeda „perkrauti“ smegenis, bei ženklus, rodančius, kad reikia rimtesnės pagalbos.
Aštriai pasakysiu: tai ne švietimas, o bauginimas, primenantis senus laikus, kai valdžia bandydavo užčiaupti burnas, o dabar, 2026-aisiais, tai vyksta Lietuvoje, mūsų pačių savivaldoje.
Šiandien, 2026 metų vasario 5-oji, ne šiaip data kalendoriuje, o tarsi slenkstis, per kurį žengėme į naują erą, kur ginklai nebe ribojami popieriais, o žmonės vis dar bando gyventi lyg niekur nieko.
Švietimui skiriama 4,8 proc. BVP, bet tie pinigai, pasak jo, išeina pro kaminus – milijoninės programos kaip "Tūkstančio mokyklų" su 210 mln. eurų
Prisimenu, kaip seniau, sovietmečiu, viskas atrodė trapu, lyg kortų namelis, pastatytas ant smėlio. Tada imperija buvo tautų kalėjimas, kur rusai buvo prižiūrėtojai
Įsivaizduokite: platforma, panaši į Reddit, bet be žmonių. Dirbtiniai agentai, varomi modelių kaip Claude ar GPT, patys kuria bendruomenes
Dažnai tėvai į vaiko klaidas žiūri kaip į asmeninį įžeidimą arba pedagoginį pralaimėjimą. Tačiau pažvelkime į tai kitaip: branda yra ne tiesus greitkelis, o klaidžiojimas miške.
Mes stebime įdomų fenomeną: mokiniai, kurie visą žiemą demonstravo „nuogų kulkšnių“ madą ir ignoravo tėvų maldavimus užsidėti kepurę, staiga tampa didžiausiais meteorologijos ekspertais, tikrinančiais: „Ar rytoj dar nereikia eiti į mokyklą?“.
Jis eina be kepurės. Jo striukė trumpesnė už mano kantrybę. Ir, žinoma, svarbiausias elementas – nuogos, melsvos, šerkšnu aptrauktos kulkšnys.
O gal tik apsimetame, kad taip, nes žmogaus smegenys evoliucinio mechanizmo dėka linkusios slopinti mintis apie mirtį, kad išvengtų paralyžiuojančio nerimo, kaip aiškina psichologai remdamiesi teroro valdymo teorija.
O šiandien, sausio 31-ąją, 2026-aisiais, tas pasaulis atrodo kaip kunkuliuojantis katilas, kur visi kažką maišo, bet niekas nežino, koks viralas išeis.
