O šiandien, sausio 31-ąją, 2026-aisiais, tas pasaulis atrodo kaip kunkuliuojantis katilas, kur visi kažką maišo, bet niekas nežino, koks viralas išeis.

Milijonai puslapių, vaizdo įrašai, vardai. Epsteino bylos atidarytos. Sausio 30-oji, kai purvas išsiliejo iš Amerikos teisingumo departamento. Ant suoliuko apie galią, šešėlius ir tylą.

Kinų raketos gabalas krenta iš dangaus, o aš sėdžiu ir galvoju – mes visi truputį kosminis šiukšlynas. Penktadienio ryto apmąstymai apie tai, kas virš mūsų galvų ir ko negalime kontroliuoti.

Ilgą laiką tikėjau: būk geras – ir pasaulis bus saugus. Bet šiluma ne visada grįžta atgal. Kartais gerumas tampa apkasu, kuriame slepiesi nuo tiesos. Apie ribą tarp širdies ir naivumo.

Kaimynas prilaiko duris, kvepia odekolonu, batai nublizginti. Bet Diedulis uodžia orą. 19 tūkstančių smurto orderių per metus. Apie tai, kas slepiasi už mandagumo fasado.

Ministerija stato skaitmeninę tvorą, o tėvai veža vaikus į Egiptą. Piramidė vadovėlyje nekvepia. Apie konkurenciją dėl dėmesio, kurioje mokykla pralaimi „viskas įskaičiuota" paketui.

Šiandien mes kalbėsime apie agronomiją. Tiksliau – apie selekciją, kurią su mumis atliko civilizacija, ir apie tai, kodėl 2026-ųjų žiema mus užklupo be kelnių.

23:00. Tėvai rėkia „eik miegot!", o Discord serveriuose – gedulas. Vaikai čiulpia paskutinius laisvės lašus prieš rytojų. Apie paskutinį atostogų vakarą ir tai, ko tėvai nesupranta.

Kaimynė lygina sūnaus marškinius ir dūsauja apie besibaigiantį laisvę. Bet akys – spinduliuoja. Rytoj 8:00 durys užsivers ir kvartale stos palaiminga tyla. Apie tėvų slaptą šventę.

Sekmadienio vakaras. Mokytojo veide – visas pasaulio sielvartas. Rytoj 30 „pailsėjusių" vaikų sugrįš su nuomonėmis. „Sunday Scaries" lietuviškai – apie tą vakarą prieš pirmadienį.

Julija (toks jos tikrasis vardas) įsimylėjo 30 metų jaunesnį vyrą Konstantiną. Va čia tai jau istorija. Nuolat rašė kurį laiką vienas kitam laiškus, siuntė dovanas.