Tėvų susirinkimas - gladiatorių kautynės be taisyklių

Vakar buvau tėvų susirinkime Mokykloje Nr. 13. Nuostabus spektaklis. Jei bilietai būtų mokami, mokykla pasistatytų naują stadioną.

Pagrindiniai veikėjai:

1. Super-Mamytė. Ji žino švietimo įstatymą geriau už ministrą. Ji nori žinoti, kodėl Petriukas gavo 8, o ne 9, ir ar valgykloje kotletai be gliuteno.
2. Vaiduoklis Tėvas. Jis čia atėjo, nes žmona privertė. Jis žiūri į telefoną ir meldžiasi, kad niekas nepaklaustų jo nuomonės.
3. Auka (Mokytoja). Ji bando pasakyti, kad vaikai tiesiog... vaikai. Bet jos niekas negirdi.

Sėdžiu gale, užsimaukšlinęs kepurę. Mano vidinis Evaldukas nori slėptis po stalu: „Dieduli, kodėl jie taip pyksta?“. O Bambantis sako: „Duokit man mikrofoną, aš jiems paaiškinsiu, kas yra gyvenimas“.

Bet aš tyliu. Mielieji, jūsų vaikai mokosi ne iš vadovėlių. Jie mokosi iš jūsų isterijos dėl 2 eurų už pratybas. Atsipalaiduokit. Po 10 metų niekas neprisimins to kontrolinio. Bet prisimins, kad tėvas grįžo iš susirinkimo piktas kaip velnias.

Į susirinkimus eikite kaip į teatrą. Pasiimkit spragėsių (mintyse).