Debesys iš vakarų
Saksonijoje-Anhalte AfD surinko 43,8 procento balsų. Vokiečiai nori sienų, tvarkos ir teisės didžiuotis savimi. O aš verandoje klausau šeimos istorijos: kada namų saugojimas pavirsta spynos užtrenkimu iš vidaus?
Saksonijoje-Anhalte AfD surinko 43,8 procento balsų. Vokiečiai nori sienų, tvarkos ir teisės didžiuotis savimi. O aš verandoje klausau šeimos istorijos: kada namų saugojimas pavirsta spynos užtrenkimu iš vidaus?
Audrai praėjus negalėjau pasiekti sodybos: nebuvo elektros, kamera tylėjo, o galvoje jau gulėjo namas. Nuvažiavęs radau seną obelį, kritusią visai šalia sienos. Tą vakarą supratau: su medžiais norime draugauti, bet jų pažadų neturime.
Šiemet į rugsėjį įėjau penkiasdešimtmetis, su kosuliu ir be jaunystės reklamos. Mokykla ilgisi jaunų mokytojų, bet ją kasdien laiko vyresni. Prie senos Kauno rotušės bandau suprasti, kas manyje iš tikrųjų pasensta pirmiausia.
Velykų pirmadienis. Vakar Diedulis rašė apie Mėnulį, pagal kurį skaičiuojamos Velykos. Šiandien keturi žmonės skrieja aplink tą patį Mėnulį. Du suoliukai — vienas ant žemės su kava, kitas kosmose su tortilija.
Velykų rytas. Šalta, bet giedra. Diedulis eina ne į bažnyčią, o pro ją — pastovėti kieme, pajusti tai, ko nepaaiškina nei katekizmas, nei Bolt Food. Apie mėnulį, prisikėlimą ir vilties poreikį tiems, kurie nesimeldžia.
Balandžio pirmoji — vienintelė diena, kai meluojame su leidimu. Bet Diedulis ant suoliuko svarsto: ko jis dar nepamelavęs? Ir supranta — nieko neliko. Apie kasdienį melą, empatiją ir šunį, kuriam pasakė tiesą.
Lietuva gavo pažymį. Vieną. Suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0 – viena moteris, vienas vaikas, viena galimybė. Diedulis sėdi troboje ir skaičiuoja tai, ko nėra. O labiausiai skauda ne statistika – skauda tyla ten, kur turėtų girdėtis vaikai.
Vasario 24-oji. Ketvirtą kartą šią datą rašau ne apie orą ir ne apie pavasarį. Apie du milijonus sužeistų ir žuvusių. Apie baimę, kuri tapo kasdienybe. Ir apie keistą žmogišką sugebėjimą gyventi šalia to, kas netelpa galvoje.
Saulė šviečia, sniegas tirpsta, o varvekliai virsta raketomis. Lietuva ruošiasi NATO geležinkeliui ir potvyniams, bet Diedulis galvoja: pirmiausia reikia išgyventi kovą su stogais. Pavasaris — tai gamtos karinė operacija.
Vasario 16-oji, minus dvidešimt vienas ir trispalvė ant stiebo. Diedulis galvoja apie mažas tautas, kurios galėjo išnykti kaip prūsai ar lyviai, bet neišnyko. Apie dvidešimt vyrų, kurie pasirašė tai, kas buvo beveik neįmanoma.
Vakar – Valentino diena ir gėlės minus aštuoniuose. Rytoj – Tėvynės gimtadienis. O šiandien – sekmadienis, minus šešiolika, ir nė vieno kalendoriaus, kuris pasakytų, ką mylėti. Diedulis ant suoliuko bando susikalbėti su savimi. Nesiseka.
Valentino diena, šeštadienis, minus aštuoni. Prie gėlių kiosko eilė tokia, lyg dalintų šiltus megztinius. Diedulis ant suoliuko stebi – jaunas poras, mamą su sūnumi, pardavėją su nušalusiais pirštais – ir tyliai klausia savęs: ką reiškia meilė penkiasdešimtmečiui?
Penktadienis, tryliktoji. Šlapias sniegas lyja ant Diedulio suoliuko, o varvekliai virš galvų šiemet kerta automobilius kelis kartus dažniau nei pernai. Tarp šalčio ir atšilimo, tarp prietarų ir fizikos — apie lietuvišką būdą gyventi „tarp".
Vasario 10-oji – Naminukų diena. Lauke –18 °C, nosis nušąla per minutę, bet senoliai sako: šiandien nežudyk nė vieno vabzdžio. Kad naminukas, namų dvasia, neįsižeistų. Sėdžiu ant suoliuko, garas eina iš burnos, ir galvoju – gal tame slypi gilesnė prasmė?
Pakruojyje per metus gimsta 70 vaikų, o eilėje į senelių namus – 55 žmonių. Buvęs darželis jau priima senolius. Kas vyksta, kai pastatas lieka, bet gyventojai keičiasi? Verandoje – apie tai, kaip Lietuva tyliai apsiverčia aukštyn kojomis.