SANDĖLIUKAS. “Srautas” prieš “pelkę”

Pakalbėkime apie maistą. Bet ne apie dietas (Vladislavai tai nepatiks) ir ne apie gurmaniškas vakarienes. Pakalbėkime apie biologinį faktą: alkanas žvėris yra nervingas žvėris.

Kai pasakau žodį „atsargos“, dauguma žmonių įsivaizduoja pamišėlį su folijos kepure, kuris bunkeryje laiko penkias tonas grikių ir laukia ateivių invazijos. Tai yra „Pomidorų“ požiūris. Šiltnamio gyventojai mano, kad maistas atsiranda „Wolt“ kurjerio kuprinėje. Jie nesupranta grandinės trapumo.

Gamtoje nėra nė vieno gyvūno, kuris žiemai nepasiruoštų. Voverė kaupia. Kėkštas kaupia. Vilkas, papjovęs didelį grobį, dalį jo užkasa. Tik mes, modernūs žmonės, esame tokie arogantiški, kad gyvename „nuo algos iki algos“ ir tikimės, kad prekybos centrai dirbs amžinai.

Mano viduje dėl to vyko karas. Evaldukas (vidinis vaikas) norėjo pripirkti visko. „O jeigu karas rytoj? O jeigu badas? Pirkime konservų 10-čiai metų!“. Iš baimės jis norėjo paversti namus sandėliu. Vladislava (hedonistė) prieštaravo: „Fu, aš nevalgysiu tų karinių davinių. Aš noriu šviežio steiko. Ir man reikia vietos batams, o ne kruopoms.“

Diedulis juos abu pasodino ir nubraižė schemą. Tai sistema, kurią aš vadinu SRAUTU.

Yra du būdai kaupti:

1. PELKĖ (Klaidingas būdas). Tu nusiperki maišą ryžių, kurių niekada nevalgai, numeti jį į rūsį ir pamiršti. Ten jie guli, pelija ir skleidžia baimės kvapą. Kai ateis krizė, tu net nežinosi, kaip tuos ryžius išsivirti. Tai miręs resursas.
2. SRAUTAS (Vilko būdas). Tai yra gyvas organizmas. Tu perki TIK TAI, ką valgai kasdien. Tik perki dvigubai. Mėgsti makaronus? Puiku. Užuot turėjęs vieną pakelį, turi dešimt. Mėgsti tuną? Turi visą dėžę. Valgai pirmąjį pakelį, o į jo vietą (į eilės galą) statai naują.

Tai nėra kaupimas „juodai dienai“. Tai yra tiesiog didesnis buferis. Srautas juda. Maistas negenda. Vladislava patenkinta, nes ji valgo savo mėgstamą maistą. Evaldukas ramus, nes mato pilnas lentynas.

Kodėl tai svarbu psichologiškai? Nes ramybė ateina per skrandį. Kai tavo sandėliukas pilnas (mes vadiname tai „Urvo užpildymu“), tu kitaip žiūri į žinias. Praneša apie infliaciją? Tau nerūpi, tu pirkai kainomis prieš pusmetį. Kyla panika dėl kuro ar logistikos? Tu gali mėnesį neiti į parduotuvę. Tu tampi autonomiškas.

Tačiau yra viena SAUGUMO HIGIENOS taisyklė, kurią privalote įsidėmėti. Apie savo „Urvo“ turinį mes nekalbame. Niekada. Niekam. Net geriausiam kaimynui nereikia žinoti, kiek tiksliai dėžių tuno tu turi. Kodėl? Nes krizės atveju tie, kurie nepasiruošė (šiltnamio pomidorai), taps alkanais zombiais. O alkanas kaimynas nebėra draugas – jis yra konkurentas dėl resursų. Jūsų tyla yra geriausia jūsų spyna.

Mes kaupiame ne tam, kad pasirodytume. Mes kaupiame tam, kad kai kiti panikuos eilėse, mes galėtume ramiai sėdėti savo virtuvėje, gerti arbatą ir glostyti katiną.

Tačiau čia aš turiu padaryti pauzę ir nuraminti Evalduką, kuris jau pradėjo piešti scenarijų, kaip mes su šautuvu atsišaudome nuo kaimynų.

Nusiraminkime. Mes ne Holivudo filme. Realybėje kaimynai netampa zombiais per vieną naktį. Iš pradžių jie tiesiog ateis ir paprašys. Ir čia įsijungia aukštesnio lygio biologinė strategija: Partnerystė.

Vienišas vilkas miške yra miręs vilkas. Jei tu sėdėsi ant savo tuno dėžės vienas, o aplinkui visi badaus – tu būsi ne saugus, tu būsi taikinys. Todėl, kai tavo „Urvas“ jau pilnas (ir TIK tada), tu pradedi kaupti Mainų fondą.

Aš turiu kelis papildomus pakelius kruopų ir dėžutę degtukų, kurie skirti ne man. Jie skirti Jonui iš trečio aukšto. Kodėl? Ne todėl, kad aš šventasis. O todėl, kad sotus Jonas yra mano sąjungininkas. Šiandien aš jam duosiu kruopų, o rytoj, kai mano mašina neužsives ar reikės fiziškai išstumti rąstą nuo kelio, Jonas bus tas, kuris man padės. Galbūt Jonas turi geresnį kastuvą. Galbūt jis pažįsta gydytoją.

Tai yra Strateginis altruizmas. Mes kuriame ryšius ne tada, kai dega namai, o dabar. Savanorystė, šauliai, Raudonasis Kryžius ar tiesiog namo bendrija – tai nėra tik „geri darbai“. Tai yra tavo Gaujos formavimas. Ten tu sutinki žmones, kurie krizės atveju nepanikuos, o veiks.

Tad taisyklė paprasta:

1. Deguonies kaukė sau. Pirmiausia pasirūpink savo šeima. Tu negali padėti kitiems, jei pats esi silpnas ir alkanas.
2. Tada – kaukė kaimynui. Kai esi stiprus, dalinkis. Bet dalinkis protingai. Kurk ryšius, kurie tave apsaugos.

Mes statome ne tvoras, o tiltus. Bet tiltus statome tik tada, kai patys stovime ant tvirto pamato.

(Diedulio) pamoka: Laisvė prasideda nuo pilno sandėliuko, bet išgyvenimas priklauso nuo stiprios genties. Būkite pasiruošę patys, kad galėtumėte padėti kitiems. Nes kai reikės išstumti automobilį iš purvo, konservų dėžutė nepadės – padės kaimynas.